Daugelis žmonių jau žino, kad antioksidacinės maistinės medžiagos ir papildai yra naudingi sveikatai, tačiau kas iš tikrųjų yra antioksidantai? Daugelis gali nesuprasti, kaip šios medžiagos veikia organizme. Remiantis vienu straipsniu, žodis antioksidantas yra vienas painiausių terminų, kuris dar nėra aiškiai apibrėžtas mokslinėje literatūroje. Šiame straipsnyje gilinamasi į jį ir paaiškinama, kokia yra jo nauda sveikatai ir rizika.
Kas yra antioksidantai, susiję su valgymo planu?
Antioksidantai yra junginiai, kurie mažina arba slopina ląstelių pažeidimus neutralizuodami molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais. Atitinkamai, laisvųjų radikalų išorinėje orbitoje yra vienas ar daugiau nesuporuotų elektronų. Tai daro juos nestabilius ir labai reaktyvius. Organizmas juos sukuria normaliais endogeniniais medžiagų apykaitos procesais, įskaitant energijos gamybą. Be to, jie taip pat gaminami organizme, reaguojant į aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip saulė, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt. Taigi, antioksidantai slopina procesą, vadinamą oksidacija, kuri sukuria laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles. Šie junginiai saugiai sąveikauja su laisvaisiais radikalais ir neutralizuoja juos prieš sugadindami baltymus, lipidus ir DNR. Be to, oksidacinis stresas atsiranda, kai organizme yra per daug laisvųjų radikalų. Šis disbalansas gali atsirasti dėl padidėjusios laisvųjų radikalų gamybos arba sumažėjusios antioksidacinės gynybos. Pavyzdžiui, daugelis lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas ir vėžį, yra susijusios su progresuojančia laisvųjų radikalų žala.
Organizmas taip pat gamina metabolinius antioksidantus per metabolizmą. Tai lipoinė rūgštis, glutationas, kofermentas Q10, melatoninas, šlapimo rūgštis, L-argininas, bilirubinas ir transferinas. Tačiau yra keletas antioksidantų, kurių organizmas negali pagaminti. Tai reiškia, kad jie turi būti vartojami su maistu arba iš papildų. Tokie maistiniai antioksidantai yra karotinoidai, antioksidantai, įskaitant vitaminus C ir E, selenas, manganas, cinkas, flavonoidai ir omega-3 bei omega-6 riebalai. Dietiniai ir papildomi antioksidantai daugiausiai dėmesio skiria mitybos pasaulyje. Atitinkamai, dieta, kurioje gausu antioksidantų, gali padėti sustiprinti organizmo apsaugą nuo antioksidantų.
Maisto ir dietos papildai
Dietos papilduose paprastai yra koncentruotos dozės izoliuotų antioksidantų, kurie gali turėti kitokį poveikį sveikatai nei maistas, kuriame gausu antioksidantų. Nors tokie papildai yra itin maistingi ir svarbūs sveikatai, labai didelės antioksidanto dozės vartojimas gali netikti visiems. Be to, toks priedas kai kuriems žmonėms gali būti net žalingas. Tačiau ryšys tarp papildomų antioksidantų ir ligų prevencijos yra ne toks aiškus. Pavyzdžiui, mokslininkai susiejo vitamino E papildymą su padidėjusia sveikų vyrų prostatos vėžio rizika. Panašiai tyrimai susieja beta karotino papildymą su vienu padidėjusi plaučių vėžio rizika rūkaliams.
Atvirkščiai, moksliniai tyrimai nuolat sieja daug antioksidantų turinčias dietas, kuriose yra daug daržovių, vaisių, prieskonių ir kitų natūralių antioksidantų šaltinių, kad sumažėtų ligų rizika. Asociacijų su žalingomis pasekmėmis nerasta. Dėl šios priežasties dietologai rekomenduoja vartoti antioksidantus, o ne natūralius produktus. Jie nerekomenduoja vartoti didelių dozių papildų, nebent tai būtų specialiai rekomendavęs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Pagal šį tyrimą Antioksidantai geriausiai įsisavinami per maistą ir gėrimus, tokius kaip daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis, prieskoniai ir arbata.